Gripas

Žiemos ir pavasario mėnesiais susirgimų gripu neišvengiamai padaugėja. Daugelis klysta manydami, jog tai nerimta liga. Susirgimo metu susidaro palankios sąlygos bakterijoms daugintis, todėl liga gali komplikuotis bakterijų sukeltu uždegimu (sinusitu, bronchitu, pneumonija ar kt.). Taip pat sergant gripu gali paūmėti lėtinės ligos. Mirčių nuo gripo komplikacijų Lietuvoje ir kitose šalyse užregistruojama kasmet. Daugelis gripą mėgsta diagnozuoti „iš akies“. Primename, kad pirmieji ligos požymiai – karščiavimas, raumenų, galvos ir gerklės skausmai, sausas kosulys, didelis bendras silpnumas. Rečiau būna sloga, akių skausmai ar šviesos baimė. Šie simptomai dažniausiai trunka 2–5 dienas. Ligos sunkumas įvairus: nuo labai lengvos iki labai sunkios formos. Skiepijimas vakcina nuo gripo šiuo metu pripažįstamas efektyviausia gripo prevencijos priemone. Lietuvoje susirgimų gripu daugiausia gruodžio–vasario mėnesiais, todėl geriausias metas skiepytis –iki epidemijos pradžios. Tik nepamirškite, kad gripo vakcina būtina skiepytis kasmet, kadangi viruso antigeninė struktūra nuolat kinta. **Pavojingiausi – sergantieji lengva forma** Kaip užsikrečiama gripu, ko gero, žino ir darželinukai. Užsikrėtęs žmogus virusus į aplinką išskiria per kvėpavimo takus su seilių lašeliais, pvz. kosėdamas, čiaudėdamas, ir tokiu būdu gali užkrėsti kitus. Intensyviausiai virusai platinami pirmosiomis ligos dienomis, tačiau ligos sukėlėjai gali būti išskiriami dar iki simptomų pasireiškimo. Ypatingą pavojų kelia lengvomis gripo formomis sergantys asmenys, kurie sirgdami nesilaiko lovos režimo, gyvena įprastą gyvenimą, bendrauja su aplinkiniais ir taip platina virusą. **Skiepytis pirmiausiai reikia rizikos grupėms** Susirgti gali bet kuris žmogus. Skiepai rekomenduojami visiems suaugusiems ir vaikams nuo 6 mėnesių amžiaus. Suaugusiems į raumenis skiepijama viena vakcinos dozė, o mažiems vaikams, skiepijant juos pirmą kartą, rekomenduojamos dvi perpus mažesnės dozės, sudarant vieno mėnesio intervalą tarp dozių.

,
..